Ūkanotą gruodžio popietę Senovės mylėtojų būrelio nariai išsiruošė į planuotą ekspediciją – Mažeikių senamiestį, bet netikėtai būrelio planus pakeitė prasidėjęs lietus. Teko spręsti dilemą – ar jau namo, nukeliavus tokį atstumą, ar, o gal pavyks – į vieną iš galimų edukacijų miesto muziejuje. Pavyko. Mus maloniai į edukaciją „Kelionė po pinigų pasaulį“ pakvietė muziejaus darbuotoja Živilė Ruikienė, papasakojusi apie numizmatiką (pagalbinę istorijos šaką, mokslą apie pinigus-monetas) ir bonistiką (atskirą numizmatikos sritį apie popierinius pinigus). Bet kaip žinia, geriau vieną kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti, tad būrelio nariams teko susipažinti ir rankose laikyti seniausius Lietuvos pinigus – sidabrinius ilguosius (replikas-kopijas), su lupa (padidinamuoju stiklu) tyrinėti kone dviejų amžių senumo siekiančius banknotų ir monetų averso ir reverso (geroji ir apgręžtoji pusės) slaptuosius ženklus, laikyti Lietuvos banko susmulkintų, jau negaliojančių litų „statinaites“, tyrinėti sovietų ir nacių okupacinių laikotarpių Lietuvoje galiojančių popierinių pinigų vandens ženklus, perskaityti numatytas bausmes už banknotų padirbinėjimą ir sužinoti, jog tarpukario Vokietijoje infliacijos (pinigų perkamosios galios kritimas, kai už kepaliuką duonos tekdavo mokėti milijoną markių!) metu buvo spausdinamos net 10 milijonų, trilijonų ir net 100 trilijonų markių vertės kupiūros. Įvykusi edukacija ne tik „paslėpė“ nuo lietaus ir visus sušildė, bet sužadino norą daugiau žinoti, domėtis, pažinti…

Būrelio vadovė Rasa Selickaitė